- varvalis
- 1 várvalis sm. (1) NdŽ, Srv, Sml, Skrb, var̃valis (1) Žgč, Up, Tl; I, BS151, L, Rtr, ŠT276, KŽ, varvalỹs (3b) Kv, Št žr. 2 varvelis: Jau var̃valio mažai bė[ra] – nebibūs nė su kuo batų tepti Lkv. [Batų] rūkšlėse dar blizgėjo neapdžiūvęs varvalis LzP. Tavo rankos var̃valiu smirda Kl. Šepetelį, varvaliu pamirkytą, kaišiojo po nosės miegtantims Velykų naktį Žeml. ║ menk. degtinė: Jei to var̃valio prilaiko spintelė[je], munie netinka dideliai End.
◊ várvalio (var̃valio Varn) votẽgas palakstūnas (ppr. apie vaiką).
Dictionary of the Lithuanian Language.